EsėNr. 7
Virtuvės laikrodis skuba keturiomis minutėmis
Kiekvienuose namuose yra laikrodis, kuris tyčia rodo neteisingai. Apie mažus melus, kuriuos sau pasakojame apie laiką, ir kodėl jie veikia.
Mano virtuvės laikrodis skuba keturiomis minutėmis. Aš tai žinau, tai žino kiekvienas, kas yra bent kartą nakvojęs mano bute, ir vis dėlto kiekvieną rytą jis atlieka savo darbą: pažvelgiu į jį, pamatau, kad vėluoju, paskubu ir spėju laiku. Laikrodis, kurio netikslumą žino visi, turėtų būti nenaudingas. O manasis – naudingiausias daiktas kambaryje.
Melas, kuris veikia
Pasiteiravau aplinkinių ir paaiškėjo, kad beveik kiekvienas mano pažįstamas turi tokį laikrodį. Mano sesers automobilio laikrodis skuba septyniomis minutėmis. Viena kolegė visus namų laikrodžius yra pasukusi dešimčia minučių į priekį, išskyrus miegamajame esantį, kuris rodo tiksliai, „kad galėčiau miegoti“. Kepėjas gatvelėje už turgaus savo laikrodį virš krosnies laiko trimis minutėmis pasuktą į priekį ir taip daro jau trisdešimt metų, nors negalėjo paaiškinti, kodėl.11Kai jį prispaudė, jis pasakė, kad duona nežino, kiek dabar valandų, o jis pats to nežino iki kavos.
Man įdomiausia, kad melas veikia net ir tada, kai jau seniai paaiškėjo, jog tai melas. Atrodytų, žinodama, kad laikrodis skuba keturiomis minutėmis, galėčiau tiesiog atimti tas keturias minutes ir atsipalaiduoti. Bet taip nenutinka. Atimti reikia pastangų, o pirmosiomis ryto minutėmis neturiu jėgų, kurias galėčiau tam skirti. Laikrodis greitesnis už mano skaičiavimus, tad jis ir laimi.
Laikas, su kuriuo galima ginčytis
Manau, čia veikia ir kai kas kita. Tiksliai einantis laikrodis yra autoritetas: jam nieko nepasakysi. Šiek tiek netikslus laikrodis – bičiulis. Jis turi savitą charakterį. Gali su juo ginčytis, burbėti ant jo, jam atleisti. Jis tampa namų dalimi taip, kaip niekada netaps laikas telefone – tikslus sekundės tikslumu ir visiems vienodas.
Viešieji laikrodžiai turi rodyti tikslų laiką, ir taip ir turi būti. Be jų keltai neapsieitų. Tačiau namuose laikomi laikrodžiai gali būti savi, o būdami savi, gali klysti mums įprastu būdu.
Esu galvojusi, ar nereikėtų savojo laikrodžio nustatyti tiksliai. Nusprendžiau to nedaryti. Visą likusį gyvenimą vėluočiau keturiomis minutėmis.
Užrašai
-
Kai jį prispaudė, jis pasakė, kad duona nežino, kiek dabar valandų, o jis pats to nežino iki kavos. ↩